„Valstybės konkuruos ne prekėmis, o talentais. Tad kyla klausimas, kaip mes galime savo talentus ir gebėjimus panaudoti viešojo sektoriaus technologizacijoje?”. Tokį klausimą VU Teisės fakulteto kartu su Vilniaus universiteto Technologijų uostu (VU Tech Hub) organizuotoje konferencijoje „GovTech: Kas? Kaip? Kodėl?” uždavė doc. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Renginyje ieškota atsakymų į klausimus, kokie technologiniai iššūkiai kyla viešajame sektoriuje.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, GovTech galima įsivaizduoti kaip bendravimą tarp valstybės ir verslo dėl abipusės naudos, valstybei – sutaupyti, o verslui – uždirbti. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis teigia, kad perkėlę procesus į virtualią erdvę, sutaupytume daug lėšų ir padidintumėme efektyvumą. Pasak jo, viešasis sektorius yra nepajėgus greitai įgyvendinti grandiozinių idėjų ir jas greitai generuoti, todėl tam reikalingas akademinės bendruomenės, verslo, valstybės bendradarbiavimas.
Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, manantis, kad tamprus bendradarbiavimas tarp šių institutų yra indikatorius, kad galima universiteto darbą vertinti kaip gerą. „Potencialas panaudoti technologijas viešajame sektoriuje yra begalinis ir tų iniciatyvų jau yra. Svarbu nepamiršti, kad reikia dalintis žiniomis ir įtraukti jaunąją kartą bei partnerius, kuriems reikalinga mūsų pagalba,” – sako dekanas.
GovTech Lietuvoje
Pirmojoje konferencijos dalyje aptarti GovTech taikymo praktiniai modeliai Lietuvoje ir pasaulyje. „Privacy Partners” vykdantysis partneris Martynas Bieliūnas papasakojo apie duomenų apsaugos tendencijas ir pristatė privatumo rizikos faktorius valstybiniame sektoriuje. Esą GovTech privatumo apsauga turi būti vienas pamatinių principų, nes šioje sferoje susiduria trys rizikos faktoriai – duomenų apsaugos kiekis, asmens duomenų gylis, prieigos galimybės ir poreikis veikloje. Pasak jo, valstybiniame sektoriuje turi būti derinamas saugumas, privatumas, inovatyvumas ir patogumas, kad jie garantuotų asmens teisių užtikrinimą, tiktų visiems piliečiams, nebūtų skaitmeninės atskirties. Siekiant tai užtikrinti kyla įvairių iššūkių: „Pagrindinės privatumo problemos Lietuvoje apima reguliaciją, kai gali susikirsti skirtingų valdymo sričių reikalavimai, taip pat iššūkių kelia dirbtinis intelektas, kuris gali turėti privatumo problemų, didėjantis duomenų kiekis ir atvirų duomenų klausimas, taip pat melagingos informacijos plitimas.”
Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas Ramūnas Baravykas papasakojo apie šios institucijos iššūkius taikant technologijas finansų srityje ir pristatė RegTech – inovatyvius finansų sistemos reguliavimo procesuose taikomus sprendimus. Esą iki šiol Lietuvoje finansų sektoriuje technologijos dar nėra pritaikytos visiškai efektyviai, o finansų sektorius taip greit tobulėja, kad teisės aktai nespėja jų pasivyti. „Mes patys žiūrime į save, kaip naudojame technologijas savo veiklos procesuose, o atradę sektinus pavydžius siekiame juos pritaikyti Lietuvoje. Iki šiol yra įdiegta skaitmenizuota licencijavimo sistema, taip pat ginčų sprendimo sistema, kai jie nagrinėjami elektroniniu būdu, o pirminius dokumentus paruošia ir finansų rinkos dalyviui išsiunčia robotas. Taip pat visas dokumentų valdymo procesas yra nuolat analizuojamas, siekiant optimizuoti sistemas, kad nereiktų pateikti besidubliuojančios informacijos ir susidurti su spragomis.”
Elektrorinės sveikatos sistemos projektą kuravęs Arvydas Bagdonavičius papasakojo apie šio projekto įgyvendinimą šalyje. Esą elektroninių paslaugų sveikatos sistemai labai reikėjo ir ligoninėse buvo sukurtos skirtingos informacinės sistemos, todėl, norint sugrįžti prie centralizuotos sistemos, buvo sunku rasti sprendimą, kaip viską apjungti: „Buvo apjungtos iš viso 29 sistemos, kurių brandos lygis nebuvo aukštas. Buvo galima keistis duomenimis, bet nebuvo automatinio duomenų panaudojimo ir formavimo, neužtikrinta minimalaus dokumentų pildymo ranka galimybė. Iki šiol, nors sistema veikia, pamokos išmoktos ne visos. Lietuva pasirinko hibridinį e. sveikatos modelį, vietoj apibrėžtos duomenų struktūros pasirinktas duomenų mainų standartas, praktikoje naudojama tik dalis sukurtų integracijų ir funkcijionalumų.”
Dr. Daiva Veličkaitė pristatė Infostatybos projektą. Esą kai ši sistema atsirado, sukėlė šoką architektams, tačiau kartu buvo tikimasi, kad sumažės administracinė našta, elektroniniu būdu bus galima įkelti projektus, gauti leidimus, padidės skaidrumas, informacijos prieinamumas gyventojams. Šiandien ši sistema palengvina informacijos mainus, bet kyla ir įvairių spręstinų klausimų: „Svarbus statybų proceso reguliavimas ir technologijos problemų neišspręs, jei jis iš esmės ydingas. 2019 metais buvo daug duomenų atverta visuomenei. Todėl kilo ir klausimų dėl duomenų apsaugos, teisės į privatumą. Vienintelis apribojimas buvo neskelbti žmogaus asmens duomenų. Gal tai ir pozityvu, bet reguliuojant tokių sistemų veikimą susiduriama ir su kitomis vertybėmis, kurias reikia įvertinti reguliuojant tų sistemų kokybę, surasti proporcingą santykį tarp jų.”
Doc. Vytautas Rudžionis papasakojo apie dirbtinio intelekto ir kalbos panaudojimą valstybės institucijų veikloje. Pasak jo, valstybiniame sektoriuje ir pasaulyje, ir Lietuvoje jau daugybę metų naudojami intelektualūs automatizuoti sprendimai. „Absoliutaus tikslumo kalbant apie dirbtinį intelektą tikėtis negalima, kaip ir su žmonių intelektu. Tačiau daugybėje sričių jau pasiektas itin aukštas dirbtinio intelekto sprendimų priėmimo tikslumas, jau viršijantis specialisto galimybes. Pavyzdžiui, radiologijos srityje jau nustatyta, kad specialistas duomenų neanalizuoja taip kokybiškai, kaip kompiuteris,” – pasakoja docentas.
Pasak V. Rudžionio, kalbos atpažinimo technologijos jau naudojamos pasaulyje, pradedamos naudoti ir Lietuvoje: „Šioje srityje nuo 2012 metų padaryta itin didelė pažanga. Tuo metu klaidų buvo maždaug 30 procentų, o dabar apie 4-5 proc. Automatizuotas posėdžių ir kitų pranešimų stenografavimas jau tapo kasdienybe bent 15 pasaulio šalių.”
Ateities vizijos
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovo Mariaus Dubnikovo nuomone, didžiausi iššūkiai FinTech ir dirbtinio intelekto srityje bus susiję ne su tuo, kad technologijos perims žmonių darbus ir išnaikins profesijas, o su tuo, kaip toje srityje išlikti konkurencinais, užimti rinkas, išlošti: „Šioje srityje Lietuva tikrai gali pasistūmėti, mes turime puikius pamatus – esame antra FinTech valstybė Europoje pagal įmonių licencijavimą. Taip pat turime milžinišką privalumą dėl šviežių mūsų sistemų, priešingai nei didžiuliai užsienio finansų centrai, turintys didelį bagažą, jiems sunkiau adaptuotis.” Pasak jo, ateityje labai tikrėtina bankų koncentracija, siekiant išlikti konkurencinėje kovoje. Be to, iki 2030 metų žmonės turėtų išvis pamiršti, kas yra bankai ir nustoti žinoti, kur saugomi jų pinigai, nes bus technologiniai sprendiniai, kurie padės valdyti absoliučiai visas pinigines operacijas.
Linas Petkevičius, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos steigėjas ir valdybos narys, pasidalino įžvalgomis, jog šiai dienai yra daug atviros prieigos sprendimų ir taikymų, kuriems nereikia ilgalaikio finansavimo ar išskirtinių mokslinių kompetencijų. Tam iliustruoti jis pasidalino keliais VU Programų sistemų bakalauro studentų darbų temomis bei atliktais tyrimais, tokiais kaip: Kaulinio amžiaus nustatymas (Diagnostikos ir analizės sistemos kūrimas nustatant skeletinį vaikų amžių), B-linijų aptikimas ir skaičiavimas (Plaučių B-linijų artefaktų aptikimas plaučių ultragarsiniuose vaizduose), Teksto ir raktažodžių klasifikavimas (Lietuviško teksto klasifikavimas giliaisiais neuroniniais tinklais), Parametrų optimizavimas KT tyrimams (Rentgeno nuotraukų rekonstrukcija naudojant giliuosius neuroninius tinklus). Taip pat Linas pateikė kelis VU bendradarbiavimo su verslu projektus dirbtinio intelekto srityje 2018-2019 m.: Tvarių duomenų įvertinimo algoritmo sukūrimą, Gilaus mokymosi algoritmų taikymą vertybinių popierių sandoriuose, Analitinio prognozavimo asistentą. Anot Lino, Dirbtinio intelekto srities vystymas turėtų tapti strateginiu prioritetu, šalies mastu, o to galime pasiekti reikšmingai didinant aukštos pridėtinės vertės tyrimus, inovacijas ir verslo šiose srityse skatinimą.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė Goda Strikaitė pradėjo savo prezentaciją lozungu, jog teisė ir technologijos visada buvo geriausios draugės. Pateikusi Hamurabio teisyno – įstatymų išskaptuotų ant akmens, rašalu ir plunksna rašytų Justiniano kodekso ir spausdinimo mašina išspausdintų Napoleono kodekso pavyzdžius sakė, kad dabar tiesiog esame laikotarpyje, kai atsirado nauja technologija. Kalbėdama apie tai, kodėl, verta į GovTech investuoti Lietuvoje, Goda nurodė, jog jos nuomone, Lietuva turi pranašumą prieš kitas ES valstybes, kadangi čia yra aukštas išsimokslinimo lygis, taip pat anot EBPO 2018 m. atlikto tyrimo, vidutinis Lietuvos darbuotojas turi beveik 10% didesnę tikimybę būti automatizuotas, lyginant su EBPO šalių narių vidurkiu, vadinasi, turime tam palankesnę rinką, taip pat akcentavo, jog dirbtinio intelekto gyvybės eliksyras yra duomenys, o Lietuvoje turime Liteko, Arvydo Bagdonavičiaus pristatytą e-sveikata sistemą, e-policiją ir kitas sistemas, taigi Lietuva po truputį jau kaupia duomenis būtent skaitmeninėje erdvėje. Taip pat Goda pasidalino iš spalio mėnesį Amsterdame vykusios konferencijos Lawyering in the Digital Age parsivežtu dirbtinio intelekto panaudojimo viešajame sektoriuje pavyzdžiu – vien dirbtinio intelekto pagalba veikiančios DoNotPay programėlės veikimo principais ir sėkmės priežastimis.
Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytojos Agnė Juškevičiūtė-Vilienė ir Dovilė Pūraitė-Andrikienė kalbėjo apie GovTech praktiką Europoje. Nusivilkusios oficialius švarkus dėstytojos rodė iš lapkričio mėnesį Paryžiuje vykusio GovTech Summit 2019 parsivežtus marškinėlius, metaforiškai pristatydamos, jog kaip ir viešasis sektorius, jos keičia rūbą į patogesnį, geresnį bei naujesnį. Šio pristatymo metu buvo itin akcentuojama, jog tam, kad būtų pasiekta kuo didesnė nauda visuomenei, yra būtinas viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Dėstytojos dalinosi geraisiais Europos pavyzdžiais GovTech srityje: Estijos elektroninio balsavimo pavyzdžiu, Didžiosios Britanijos geresniais sprendimais viešajam transportui, Danijos viena sąskaita visoms išmokoms ir kt. Buvo išskirti bendrieji ir teisiniai GovTech iššūkiai. Bendrieji: jog dalis visuomenės nesinaudoja inovatyviomis technologijomis, inovacijų naudojimas viešajame sektoriuje atrodo rizikingas bei tai, jog daugelis viešojo sektoriaus darbuotojų yra neraštingi. Teisiniai: viešųjų pirkimų reglamentavimas bei duomenų apsauga skaitmenizuojant viešąsias paslaugas.
Prof. Dr. Vitalis Nakrošis kartu su magistrante Patricija Kalkyte pabrėžė, jog pagal Pasaulinį inovacijų indeksą 2019 Lietuva pagal prielaidas inovatyvumui yra 22 vietoje Europos Sąjungoje, o Pagal inovacijų rezultatus – 25, vadinasi, neišnaudojamas turimas potencialas. Taip pat jie pateikė planą, kaip organizacijos galėtų tinkamai pasiruošti inovacijoms, kuris apima: taisykles, procedūras ir nuostatus; Žmogiškųjų išteklių valdymą; Biudžeto paskirstymą; Rizikos ir netikrumo valdymą; Žinias; Kitas inovatyvias organizacijas. Anot jų, modernus, efektyvus ir lankstus viešasis valdymas – ne tik svajonė, bet ir bendras tikslas!