Pagal gyvenimo trukmę Europoje Lietuvą lenkia daugelis išsivysčiusių valstybių, įskaitant Estiją, Lenkiją, Slovakiją. Eilę metų esame labiausiai nutukusių Europos šalių penketuke, maždaug pusė Lietuvos žmonių niekada nesportuoja ir nesimankština. Taip pat problema vis dar išlieka gausus suaugusiųjų ir paauglių psichotropinių medžiagų vartojimas bei to pasekmės onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų statistikai. Ar prie šių ir kitų visuomenei kylančių sveikatos iššūkių sprendimo gali prisidėti inovacijos ir startuoliai?
Prevencija ar gydymas?
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus mentorius, verslininkas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų tarybos narys bei Nacionalinės sveikatos tarybos narys Vaidotas Deksnys neabejoja, kad inovacijos sveikatos srityje (angl. HealthTech) gali prisidėti prie tvaresnės visuomenės ir sveikatos tausojimo. Tačiau Lietuvoje sveikatos priežiūra išskirtinai orientuota į pasekmių gydymą, o ne į sveikatos problemų priežasčių šalinimą: „Pačiam teko prisidėti prie Lietuvos sveikatos politikos formavo, tad galiu drąsiai teigti, kad valstybės dėmesys sveikai gyvensenai ir sveikatos tausojimui yra, švelniai tariant, nepakankamas. Nors praeitos kadencijos seimas 2019 liepos 9 d. patvirtino nutarimą Nr. XIII-2304 Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių, tačiau nėra aiški naujai išrinkto seimo pozicija, kaip šios gairės bus praktiškai įgyvendinamos bei ar tam bus skirtas finansavimas.“
Pasak eksperto, inovacijos yra pagrindinis prevencinių priemonių ir strategijų variklis sveikatos priežiūros srityje. Dėl unikalios startuolių galimybės greitai vystytis ir veikti bei sukurti pridėtinę vertę turint negausius išteklius, valstybė turėtų paskatinti juos ieškoti sprendimų įsisenėjusioms problemoms spęsti: „Valstybės parama per įvairius finansavimo įrankius ir projektus paskatintų kurtis naujus, inovatyvius startuolius sveikatos stiprinimo paslaugų ir technologijų sferoje, kur dėmesys būtų kreipiamas daugiau į holistinį, žmogaus, kaip visumos, aspektą.“
Inovacijų prevencijai suvokimas startuolių ekosistemoje
Pasak V. Deksnio, didėjantis sveikatos rizikos veiksnių paplitimas bei visuomenės spaudimas ir reikalavimas daugiau dėmesio skirti geresnei gyventojų sveikatos kokybei turėtų skatinti novatoriškų iniciatyvų atsiradimą, nukreipti į sveikatos stiprinimą ir prevenciją naujųjų technologijų srityje, sveikatos priežiūros pramonėje, naujų organizacinių procesų valdyme: „Startuoliai galėtų daugiau dėmesio skirti projektams, kuriais būtų siekiama padidinti žmogaus nepriklausomybę nuo farmacijos pramonės: skirti dėmesį sveikatos turizmui, funkcinių maisto produktų kūrimui (toks maistas dėl sudedamųjų dalių teigiamai veikia tam tikras organizmo funkcijas). Pavyzdžiui, „TechHub“ pre-akceleratoriaus pirmajame cikle dalyvauja startuolis, kuriantis funkcinį maisto produktą iš dilgėlių.“
Medicinos prietaisų (angl. MedTech) pramonėje taip pat laukiama ateities technologijų, skirtų prevencijai: „Ypač rinkoje reikalingi savikontrolės prietaisai, kurių dėka galima atlikti išsamesnę sveikatos būklės analizę namuose, diagnostikos aparatai (pvz., kraujotakos jutiklių), telemedicinos įrankiai (pvz., robotizuoti sveikatos priežiūros padėjėjai), net biogerontologijos (pvz., vaistai nuo senėjimo), regeneracijos prietaisai (pvz., plazmos energija veikiančios holografinės ir regeneruojančios medicininės lovos (angl. Med bed),“– sako Nacionalinės sveikatos tarybos narys.
Pasak inovacijų eksperto, sveikatos gerinimas prevenciniais metodais turėtų būti suvokiamas ne tik kaip kuriantis startuoliams ekonominę investicijų grąžą, bet taip pat kaip pagrindinė sąlyga sveikos bendruomenės vystymuisi ir išlikimui. „Sveikatos inovacijų specifiškumas koreliuoja su visuomenės sąmoningumo laipsniu“, – sako V. Deksnys.
Padėtis rinkoje
Lietuvoje sveikatos sektoriuje veikiančių startuolių, kaip ir visoje Europoje, kol kas nedaug – nesiekia 10 procentų. Tačiau sveikatos technologijų pramonė Europoje sparčiai auga, paskutinis 2020 m. ketvirtis atnešė beveik rekordinę investicijų sumą – 2,3 mlrd. USD. „2020 m. pabaigoje daugiau nei 63% finansuojamų skaitmeninių sveikatos startuolių Europoje buvo įkurti per pastaruosius 5 metus. Tai ypač jaunas sektorius, skaitmeninė sveikata Europoje dar pradinėje stadijoje. Dėl blogėjančios žmonių sveikatos, galima tikėtis, kad šio sektoriaus laukia aukso dešimtmetis“,– sako ekspertas.
Nors, pasak eksperto, sveikatos niša kaip niekad perspektyvi ir imli pokyčiams, startuoliams išlikti neretai trukdo patirties stoka, menkas įsigilinimas į rinką, be to, koją pakiša griežti įstatymai, sertifikavimo procedūros: „Sveikatos verslas sudėtingas, rizikingas ir brangus. Dėl startuolių savybės greitai vystytis ir kaip įmanoma skubiau rinkai pristatyti inovaciją, dažnai nukenčia jos kokybė. Apskritai tik vienas startuolis iš dešimties išgyvena pirmuosius metus, o sveikatos srityje išlikti dar sunkiau. Todėl būtina pasitelkti visą įmanoma pagalbą – turėti mentorius, dalyvauti mokymuose.“
Norintys prisidėti prie sveikatos ar kitų sričių inovacijų kūrimo kviečiami dalyvauti jau antrame „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus cikle – tris mėnesius trunkančiuose intensyviuose mokymuose, skirtuose vystyti startuolių idėjoms bei įgyti verslo kūrimo žinioms ir įgūdžiams. „Mokymų metu patyrę ekspertai ves užsiėmimus ir konsultuos inovacijų kūrimo, produkto vystymo, komandos stiprinimo, finansavimo ir kitomis temomis. Startuolius taip pat lydės asmeniniai mentoriai, su jais nuolat bendraus potencialūs investuotojai. Tai inovatyviam verslui padės kruopščiai pasiruošti inovacijos paleidimui į rinką įvertinant visas galimas rizikas “,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys. Registracija į programą prasidės 2021 m. sausio 4 dieną. Daugiau informacijos apie pre-akceleratorių kviečiame sužinoti nuotolinio renginio metu sausio 6 dieną (informaciją rasite Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Facebook paskyroje).
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“
Projekto kontaktai:
Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt
Inovacijų ekspertas Vaidotas Deksnys +370 612 29608 , vaidotas.deksnys@mita.lt
Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt
Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt
