Parengė projekto ekspertas Haroldas Petkus
Sveikatos priežiūros sistema tikriausiai niekada nebebus tokia pati, kokia buvo prieš COVID-19 pandemiją. Tačiau su kiekviena krize atsiranda ir galimybių. Sumažėjęs fizinis kontaktas paskatino dar labiau atsigręžti į technologines sveikatos priežiūros inovacijas ir paspartinti jų plėtrą. Taigi, kaip sveikatos sistemą patobulinti ir kokias problemas išspręsti gali technologijos bei startuoliai? Apžvelkime Jungtinės Karalystės, kurios startuolių ekosistema yra trečia pasaulyje pagal išsivystymą, pavyzdį.
Palankus metas inovacijų integracijai
Galimybių sveikatos priežiūros sistemoje šiuo laikotarpiu yra apstu, ji sąlyginai nelanksti ir aktyviai ieško būdų palengvinti darbą bei suteikti kokybišką ir veiksmingą pagalbą pacientams, labiausiai tiems, kurie yra itin pažeidžiami – senyvo amžiaus ar sergantys lėtinėmis ligomis. Kitas svarbus aspektas – krizės metu paveikta žmonių psichikos sveikata. Tad poreikių modernizuotis daug ir jie toliau didės, o tai reiškia, jog sveikatos sistemą reikia permąstyti iš esmės.
Pozityvu tai, kad COVID-19 pandemija paskatino visus palankiau pažvelgti į skaitmeninę sveikatos priežiūrą – nuotolinį konsultavimą, būklės stebėjimą, slaugą iš namų, technologijų, kurios leidžia mums patiems atlikti diagnostiką, nuotoliniu būdu aptarti rezultatus, kūrimą. Tikriausiai visi esame susidūrę su atvejais, kai nesulaukėme kokybiškos pagalbos, kai teko ilgai laukti ar net kreiptis į kelis specialistus, ar kai rezultatas mūsų netenkino. Būtų lengva kaltinti sveikatos sistemą, tačiau pažvelgus į medikų darbą, sistemos apkrovą, mažus išteklius bei technologinius apribojimus, svarbu suvokti platesnę perspektyvą ir ieškoti inovatyvių sprendimų.
JK asmeniškai teko susidurti su nedideliu įrenginiu, įmonės „AliveCor“ sukurta technologine inovacija „KardiaMobile“, kuri leidžia atlikti elektrokardiogramą namuose. Kompanijos kartu su JK sveikatos sistemos atstovais sukurtas prietaisas buvo pritaikytas ir išankstiniam prieširdžių virpėjimo nustatymui vaistinėje besilankantiems rizikos grupėje esantiems asmenims. Lietuvoje taip pat turime startuolį „Zivė“, kuris ruošia dar perspektyvesnę namuose naudojamą ilgalaikio širdies veiklos sutrikimų stebėjimo sistemą.
JK yra ir daug kitų sėkmingų technologijų pritaikymo inovatyvių procesų kūrime pavyzdžių. Medicinos srityje vienas sėkmingiausių startuolių – „Babylon Health“. Tai „skaitmeninis šeimos gydytojas“, neseniai pritraukęs naujų investicijų. Jo vertė jau pasiekė 2 milijardus JAV dolerių. Kiti inovatyvūs startuoliai, kaip „Liva Healthcare“, yra užsibrėžę pagerinti žmonių gyvenimą ir padėti tvarkytis su lėtinėmis ligomis skaitmeninių sveikatingumo programų pagalba. „Dip.io“ suteikia galimybę išmaniąja programėle atlikti šlapimo tyrimus namuose. „Skin Analytics“ bei „SkinVision“ startuoliai padeda nustatyti odos vežį. „Echo“ bei „Well Digital“ siekia skaitmenizuoti vaistines ir pristato receptinius vaistus į namus. „Kheiron Medical“ sukurtas produktas „Mia“ padeda nustatyti krūtų vežį. „Oxford Heartbeat“ misija – padaryti širdies ir kraujagyslių operacijas tikslesnes. Ir tai tik keletas pažengusių bei besivystančių startuolių pavyzdžių.
Taigi, šis metas yra palanki terpė naujiems startuoliams įeiti į rinką ir suteikti labai reikalingus sprendimus. Be abejo, sveikatos apsaugos sistema yra ribota inovacijų kūrimo ir diegimo klausimu, tačiau vyriausybė taip pat gali finansuoti partnerystę su sveikatos technologijų startuoliais. Tam ypač palanki JK rinka. Londonas yra trečias pasaulyje startuolių centras po Silicio Slėnio ir Niujorko miesto. Londone jų ekosistema yra įvertinta 47 milijardais JAV dolerių, tai ypatinga vieta startuolių vystymui dėl tarptautinės bendruomenės ir didelės talentų koncentracijos bei rizikos kapitalo lėšų, vyriausybinės paramos. Čia taip pat gausu tarptautinių renginių, susibūrimų, akceleratorių ir inkubatorių.
Sveikatos inovacijos JK
JK veikia nacionalinė sveikatos sistema, kuri užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą visiems. Tačiau svarbu pabrėžti, kad sistema yra labai sudėtinga, susidurianti su daugybe iššūkių, tad įvesti ir parduoti naujas inovacijas ten tikrai nėra lengva.
Dažnai tai ilgas susitikimų, nuolatinių derybų ir nusivylimų procesas. Visų pirma, svarbiausia rasti tinkamus žmones, su kuriais galima kalbėti ir derėtis. Dažnai tai yra ne valstybės ar regiono lygmens atstovai, o vietinės ligoninės, jų gydytojai konsultantai, be kurių įsitraukimo ligoninių vadovybę įtikinti būtų sunku. Be to, kiekvienas regionas turi savo prioritetus, tad inovacijos pristatymo metu svarbu ne tik papasakoti, kaip ji veikia, bet ir pateikti problemų sprendimo būdus, aktualius būtent jiems.
Nepaisant sunkumų, su kuriais gali tekti susidurti integruojant inovacijas, JK medicinos technologijų rinka yra gan gerai išvystyta ir egzistuoja įvairios organizacijos, kurios gali padėti sukurti ar įdiegti inovacijas. Pavyzdžiui, „Innovate UK“ suteikia finansavimą būtent sveikatos inovacijoms bei padeda įmones „suvesti“ su partneriais ir investuotojais. „Digital Health London“ bei „NHS Innovation Accelerator“ akceleratoriai padeda vystyti ir plėsti skaitmeninius produktus sveikatos ir socialinės globos sektoriuose. „Academic Health Science Networks“ bei „MedCity“ suburia sveikatos priežiūros ir akademines organizacijas, valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas, gali patarti ir padėti inovacijų komercinimo, diegimo ir plėtros klausimais.
Inovacijų įvedimas į sveikatos sistemą
Svarbu pabrėžti, kad, norint sukurti ar įsidiegti inovaciją, svarbiausia atsakyti į klausimą – ar galite įsiveržti į medicinos pramonę nesutrukdydami joje dirbantiems žmonėms? Dažnai manoma, kad naujai sukurta technologija bus įdiegta, perkama ir pritaikoma, nes turi galimybę pagerinti pacientų sveikatą ar mažinti sistemos kaštus. Tačiau, jei inovacija prideda papildomų žingsnių esamoms procedūroms, ji didina medicinos specialistų krūvį, todėl tokie sprendimai atmetami. Inovacijos turi įsiterpti į esamą darbo eigą, kad neatimtų laiko ir neapkrautų dirbančių specialistų.
Dėl to svarbu suprasti klientą ir jo poreikius. Tačiau startuoliai į savo inovacinius sprendimus dažnai žiūri per produkto kūrimo prizmę. Tai yra gan sena paradigma, veikianti tik tradiciniuose verslo modeliuose, ją galima laikyti 9 iš 10 jaunų inovatyvių verslų žlugimo priežastimi. Startuolis pirmiausia turi „kurti“ savo klientą, o ne koncentruotis vien į produktą. Tai reiškia – prieš išgryninant sprendimus ir verslo modelį atrasti savo tikslinę auditoriją, remiantis rinkos duomenimis išsiaiškinti jos poreikius.
Pavyzdžiui, šeimos gydytojai JK naudojasi trimis pagrindinėmis informacinėmis sistemomis, skirtomis valdyti pacientų duomenis. Jei jūsų produktas nesiintegruoja į jas bei reikalauja atidaryti naują programinės įrangos langą, kitą programą ar bet kaip kitaip padidina specialistui reikalaujamų paspaudimų skaičių kompiuterio pelyte, tas sprendimas paprasčiausiai nebus naudojamas, nepaisant nešamos naudos. Tad reikalingas aktyvus darbas su gydytojais, pagalbiniais darbuotojais, vadovais, sistemų tiekėjais ir kitomis institucijomis, siekiant suprasti jų poreikius bei integruotis į esamas sistemas ir procedūras.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje technologijos ir inovacijos sveikatos apsaugos srityje taip pat labai reikalingos. Yra ir keletas sėkmingų startuolių, kurie kuria įvairias inovacijas, skirtas pacientų sveikatos būklei pagerinti, jai sekti, tirti. Gan gerai žinomi „Oxipit“, taip pat „Aichom“, „Lympo“ ir kiti. Pokyčių poreikis didelis ir valstybiniame sektoriuje, sistema susiduria su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti efektyvų duomenų panaudojimą, keitimąsi informacija, galimybę laiku atlikti būtinus tyrimus, užtikrinti sveikatos apsaugą darbuotojams. Technologijų panaudojimas sveikatos srityje gali būti labai platus, tačiau Lietuvoje tokių iniciatyvų dar nėra labai daug. Visgi galimybių tam yra, o rinka pasiruošusi priimti inovacijas.
Svarbu paminėti, kad šiuo metu „Startup Lithuania“ duomenų bazėje yra užregistruoti 1043 startuoliai, bet iš jų tik 8,3 proc. veikia sveikatos srityje. Socialinio verslo samprata Lietuvoje dar tik vystosi ir įeiti į sveikatos rinką yra šiek tiek sunkiau, nei kitose srityse. Taip pat, nors Lietuvoje turime stiprius sveikatos srities talentus, jiems vis dar trūksta įvairios paramos: inkubatorių, tarpdisciplininių ir verslumo įgūdžių lavinimo bei pagalbos komercializacijos klausimais. Kita vertus, konkurencija maža, tad yra galimybė išsiskirti ir tapti lyderiais. Be to, daugėja finansavimo galimybių, įvairias priemones tam siūlo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), taip pat galima pasinaudoti Europos inovacijų ir technologijų instituto „EIT Health“ programa, remiančia perspektyviausių sveikatos sektoriaus startuolių vystymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos startuoliams diegiant inovacijas ir siekiant sėkmingai pradėti veiklą taip pat reikia atsižvelgti į sektoriaus poreikius, spręsti realias problemas ir bendradarbiauti su specialistais. Valstybėje bei ES yra galimybių gauti pagalbą, kuri suteikia reikalingų įgūdžių sukurti ar įdiegti rinkos poreikius atitinkančias inovacijas sveikatos ar kitame sektoriuje. Viena iš jų – MITA projektas „TechHub“, teikiantis nemokamas konsultacijas strategijos klausimais, aktualiais siekiant išsigryninti tikslinę auditoriją, suprasti kliento problemas ir užtikrinti, kad inovacija bus praktiškai pritaikoma ir efektyvi.
Galiausiai, startuolio išskirtinumas yra jo plėtros potencialas. Dažnai tai reiškia plėtrą į kitus rinkos segmentus, o kartais ir į kitų šalių rinkas. Tikriausiai pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje trūksta sveikatos srities startuolių – sąlyginai maža šalies rinka ir gan lokalus startuolių mąstymas, dėl kurio sunku pritraukti investicijų. Tiesa, startuolis dažnai atsiduria situacijoje, kai turi pasirinkti: ar siekti plačios rinkos, ar tinkamai pritaikyti inovaciją siauram rinkos segmentui. Abu pasirinkimai turi privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiau mąstyti globaliai ir pirmiau koncentruotis į vieną rinką bei numatyti laipsnišką plėtrą į kitų šalių rinkas. Taigi, šiandien permainos ir iniciatyva sveikatos technologijų sektoriuje būtina, o tinkamai integruojant inovacijas jos gali sukurti realius teigiamus pokyčius tiek Lietuvoje, tiek JK ar kitose šalyse.
Į nemokamas konsultacijas su MITA projekto „TechHub“ ekspertais galite registruotis čia.
Apie TechHub bei autorių
Straipsnio autorius Haroldas Petkus yra MITA projekto „TechHub“ ekspertas, VU Technologijų uosto vadovas. Jo su kolegomis JK straipsnį gegužės mėn. išleido prestižinis „Clinical Medicine“ žurnalas. Straipsnyje kalbama apie medicinos specialistų nuomonę dėl dirbtinio intelekto panaudojimo klinikinių sprendimų. Žr. www.rcpjournals.org/content/clinmedicine/20/3/324
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT
Projekto kontaktai:
Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt
Inovacijų ekspertas Haroldas Petkus, +370 623 02403, haroldas.petkus@mita.lt
Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt
Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt